Galerija
(1)

Obuoliai ir jų produktai kaip dekoro ir vaišių akcentas tinka ne tik rudens vestuvėms, bet gali būti įdomiai pateikiami bet kuriuo metų laiku vykstančiose šventėse. Obuolys – daugelio lietuvių mėgstamas vaisius, dažnas gėrimų bei desertų ingredientas, taip pat artimas ir savo simbolika – vaisingumo, gausos ir meilės.

KĄ SIMBOLIZUOJA OBUOLYS
Obuolys yra išskirtinis ir puikus vaisius, kuris, ko gero, ne veltui skandinavų mitologijoje vaizduojamas kaip dieviško maisto ir nemirtingumo šaltinis.
Antikos Graikijoje obuolys reiškė ne ką kitą, o meilės prisipažinimą, nes minėtas vaisius buvo meilės deivės simbolis. Jaunuolis, norėdamas prisipažinti meilę arba paprašyti mylimosios rankos, turėdavo padovanoti jai obuolį. Obuolio priėmimas reikšdavo, kad mergina myli arba sutinka tekėti.

Obuolys tarsi atspindi išmintį, kad dideli (prasmingi) dalykai gali pasireikšti per mažus. Per graikų dievybių Dzeuso ir Heros vestuves Žemės deivė Gaja jiems padovanojo obuolių palinkėdama meilės ir darnos santuokoje.
Obuolį dažnai vadina rojaus arba nuodėmės, gėrio ir blogio pažinimo vaisiumi, nes simbolizuoja intymumą ir yra puikiai žinomas iš Šventojo Rašto istorijos apie Adomą ir Ievą bei uždraustąjį vaisių.
Mažojoje Lietuvoje buvo paplitęs linksmas žodis „obuoliauti", reiškiantis meilinimąsi mergelei, o mergelė, mesdama obuolį berneliui, parodydavo, kad koketuoja, vilioja, kad bernužėlis jai patinka. Tokios tradicijos įsigalėjo, nes mūsų protėviai tikėjo, jog obuolys – gyvenimo, meilės, vaisingumo ir grožio simbolis. 

OBUOLIŲ GĖRIMAI IŠ NORMANDIJOS

Nuo neatmenamų laikų šiaurinėje Prancūzijos dalyje plytinčiame Normandijos regione buvo auginami šimtai įvairių rūšių obelų. Todėl nenuostabu, kad būtent čia buvo pradėti gaminti visame pasaulyje žinomi alkoholiniai gėrimai iš obuolių sulčių: sidras, kalvadosas ir pommeau.

SIDRAS

Sidro istorija siekia ne vieną šimtmetį, tačiau, kad ir kaip būtų keista, tai pats jauniausias gėrimas. Laikoma, kad sidrą XI a. sugalvojo normanai, arba kitaip vikingai, – skandinavų kilmės jūrininkai, labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir kitose Europos dalyse VIII a. pabaigoje ir XI a. Jie iškart pastebėjo nuostabius obuolių laukus, tad vieną dieną pernokusiems obuoliams Normandijoje ir Bretanėje buvo rastas puikus perdirbimo būdas.
Ilgą laiką sidras buvo laikomas išskirtinai valstiečių gėrimu. Atkimšęs butelį sidro, prancūzų valstietis švęsdavo gimtadienį arba sėkmingą derliaus nurinkimą, sutikdavo Naujuosius metus ir į paskutinę kelionę išlydėdavo draugus bei artimuosius. XVIII a. obuolių vynas atsiranda ir aristokratų šalyse. Nuo to laiko sidro vartojimas per visuomeninius renginius Europoje tapo tendencija.
Klasikinis sidras – tai fermentuotos obuolių sultys, kuriose obuolių natūraliai sukauptą cukrų mielės paverčia alkoholiu. Prancūzijoje sidrą gamina iš ypatingos rūšies obuolių. Jie taip ir vadinami – „obuoliai sidrui". Čia iki šiol išlaikoma ir sena gaminimo receptūra: 40 proc. karčių, 40 proc. saldžių ir 20 proc. rūgščių obuolių. Sidro skonis įvairuoja nuo saldaus iki rūgštaus. Gėrimas gali būti skaidrus ar drumstas. Spalvos – nuo tamsiai gintarinės iki šviesiai auksinės.

Prancūzijoje skiriamos 3 sidro rūšys:
• saldus (cidre doux) – stiprumas neviršija 3 proc. Aiškus obuolių skonis, dėl saldumo vartojamas kaip desertinis gėrimas.
• pusiau saldus (cidre demi – sec arba brut) – stiprumas – tarp 3–5 proc. Vartojamas su mėsos ir žuvies patiekalais.
• tradicinis (cidre traditionnel) – stiprumas – daugiau nei 5 proc. Rūgštus.

KALVADOSAS
Tai obuolių brendis (40–45 proc. stiprumo), gaminamas distiliuojant sidrą, kilęs iš Žemutinės Normandijos regiono (pranc. Calvados). Jaunas, trumpai brandintas kalvadosas paprastai naudojamas įvairių kokteilių gamybai, o šiek tiek ilgiau ąžuolo statinėse išbuvusį brendį galima gerti vieną, rekomenduojama po vakarienės kaip dižestyvą. Kalvadosas ragaujamas iš klasikinės konjako taurelės.

OBUOLIŲ ŠAMPANAS

XX a. buvo pripažintas putojantis sidras, gaminamas lygiai pagal tą pačią natūralios fermentacijos technologiją kaip ir prancūziškas šampanas, tik, žinoma, iš obuolių. Tai sidrui suteikė naujų skonio savybių.

POMO

Šis aperityvas (pranc. Pommeau), kilęs Normandijoje, gaunamas sumaišius nefermentuotas obuolių sultis su kalvadosu, skystį laikant ąžuolo statinėse. Savo tekstūra ir skoniu primena likerį, dera ragauti su melionu, mėlynojo pelėsio sūriu, desertu (ypač šokolado ar iš obuolių).

SIDRINĖJE „SARKOZY“ – VISKAS, KAS PAGAMINTA IŠ OBUOLIŲ

Sostinės centre įsikūręs sidro baras „Sarkozy" jau trečius metus vilioja gėrimais, pagamintais iš obuolių. Sidrinės savininkas vilnietis Mantas Titas Urbonas pasakojo, kad kartu su broliu pradėti šį verslą mintis kilo, kai prieš keletą metų su draugais keliaudamas po Prancūzijos Normandijos regioną pirmą kartą paragavo tikrojo, vietos ūkininkų pagaminto sidro ir kalvadoso. Kulinariniu Normandijos paveldu pripažinti gėrimai lietuvių skoniui pasirodė puikūs ir be galo įdomūs. „Sidro kilmė ir gamybos tradicijos mane sužavėjo. Sidras – gana lengvas gėrimas, jis neapsvaigina kaip vynas ir neapsunkina kaip alus. Inteligentiškas gėrimas, išgėręs jo taurę lieki žvalus", – gyrė pamėgtą gėrimą verslininkas. 

Dėl savo lengvumo ir skoninių savybių tiek klasikinio, tiek putojančio sidro rūšys vis labiau atrandamos lietuvių šventėse. „Pastebėjau tendenciją, kad sidru arba obuolių šampanu vaišinami svečiai po santuokos ceremonijos arba geriami kaip aperityvas šventinės vakarienės metu. Šie gėrimai puikiai gali atstoti įprastą putojantį vynuogių vyną ir išties maloniai nustebina jį ragaujančius pirmą kartą", – patikino „Sarkozy" sidrinės šeimininkas Mantas.

Sidras, atsižvelgiant į pasirinktą rūšį (saldus, pusiau saldus ar rūgštus), dera su lengvais užkandžiais, ypač kamambero sūriu, paštetu, neriebiais žuvies ar mėsos patiekalais, vaisiais bei desertais.

Sidrinėje „Sarkozy" galima įsigyti autentiško, unikalaus Šiaurės Prancūzijos ūkiuose gaminamo natūralių obuolių sidro, kalvadoso ir pomo. „Tiekiame gėrimus iš garsių Normandijos ūkių, tokių kaip J. Dupont, Pierre Huet, Le Pere Jules ir kitų. Taip pat jau galime pasiūlyti ragauti ir latviško, ispaniško bei angliško sidro", – priduria M. T. Urbonas.

Šiuo metu „Sarkozy" gėrimų asortimentą sudaro per 30 sidro, 20 kalvadoso, 10 pomo rūšių. Sidro kainos svyruoja nuo 5 iki 9 eurų. Itin unikalaus gėrimo butelis kainuoja apie 15 eurų. Taip pat bare-krautuvėlėje prekiaujama rankų darbo obuolių sūriais, traškučiais, čatniais, organizuojamos gėrimų degustacijos ir gurmaniškos kelionės po Normandijos sidrų ūkius.

P. S. Apie gurmanišką kelionę po Normandiją – skaitykite >> Į NORMANDIJĄ SIDRO KELIU: IDĖJA POROMS GURMANĖMS. 

Visko, kas pagaminta iš obuolių, galite įsigyti „Sarkozy" bare, Vilniaus g. 22, Vilnius.

www.sarkozy.lt Facebooke >> SarkozyBaras

Tekstas – Godos Šleinytės-M. Nuotraukos – Fotojura.lt ir iš Pinterest.